Parama dėkojame




Steigti saugomas teritorijas privačioje žemėje bus galima tik nepažeidžiant nuosavybės teisių, atsiranda galimybė steigti ir asmenų prašymu

nuosavybesSeimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčių dar 8 teisės aktų pakeitimo projektui, kuris sudarys teisines galimybes nustatyti saugomas teritorijas privačioje žemėje nepažeidžiant nuosavybės teisių.

Saugomos teritorijos nebus steigiamos automatiškai, šis procesas taps skaidresnis ir efektyvesnis.

„Nuogąstavimai, susiję su numatomais pokyčiais dėl nepagrįsto Lietuvos piliečių nuosavybės nusavinimo ar jų turto apribojimo, neturi pagrindo. Kaip nustatyta Konstitucijoje, gyventojų nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Esant būtinybei nustatyti saugomas teritorijas privačioje žemėje, sprendimai bus priimami įvertinus ir pasvėrus visus argumentus, tinkamai atlyginant žemės savininkams.

Įstatymo pakeitimais taip pat patikslinama žemės savininkų informavimo ir kompensavimo už veiklos apribojimus saugomose teritorijose tvarka, kad ji būtų aiškesnė, paspartėtų apsaugos sutarčių sudarymas su žemės savininkais ir valdytojais“, – pristatydamas įstatymo pataisas sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pasiūlymai steigti saugomas teritorijas turės atitikti steigimo kriterijus ir reikalavimus, susijusius su saugomų, retų ir nykstančių rūšių, jų buveinių išsaugojimu. Pabrėžiame, kad Saugomų teritorijų įstatymas nenumato saugomų teritorijų plėtros rodiklių, uždavinių, tik nustato procedūras, o saugomų teritorijų plėtros apimtis nulems Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo užduotys ir Lietuvos prisiimti įsipareigojimai, susiję su Buveinių direktyvos reikalavimais.

Atkreipiame dėmesį, kad saugomos teritorijos šalyje steigiamos pagal teritorijų planavimo dokumentus, kuriuos patvirtinti įgaliojamos vykdomosios valdžios institucijos. Atsakinga už biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos politiką, ekosistemų atkūrimo priemonių rengimą ir įgyvendinimą, taip pat saugomų teritorijų steigimą ir plėtimą Lietuvos teritorijoje siūloma paskirti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir saugomų teritorijų direkcijas. Tokia praktika nusistovėjusi jau kelis dešimtmečius ir remiasi Konstitucinio teismo išaiškinimu. Šios praktikos laikomasi ir steigiant nacionalinius bei regioninius parkus.

Saugomų teritorijų įstatymo ir kartu su juo teikiamų kitų teisės aktų pakete numatoma sudaryti teisines galimybes nustatyti ir saugomas vietoves, įgyvendinant privačias pilietines iniciatyvas saugomų rūšių, natūralių gamtinių buveinių apsaugai užtikrinti.

Siūlomas laisvesnis gamtinių teritorijų lankymas

Įstatymų pakete numatoma sudaryti sąlygas ir laisvesniam rezervatų lankymui, atsižvelgus į augantį visuomenės susidomėjimą saugomomis teritorijomis. Numatoma, kad jų lankymo tvarką nusistatyti galės kiekvienas rezervatas savo nuostatuose savarankiškai, pavyzdžiui, ar lankytis galima tik lydint specialistui, ar tik tam tikru metu ir pan.

Aplinkos apsaugos įstatymo projekto pakeitimais įtvirtinamos nuostatos, susijusios su gamtinio karkaso sistemos formavimu, jos kokybės tikslų nustatymu ir ekologinio stabilumo palaikymu. Atsiliepiant į Europos Komisijos raginimą, kad žalioji infrastruktūra visoje Europos Sąjungoje taptų standartiniu teritorijų plėtros komponentu, siekiama įteisinti žaliosios infrastruktūros sąvoką, paaiškinti jos koncepcijos sąveiką su gamtinio karkaso sistema, išdėstyti jos esmines funkcijas ir tikslus.

Lietuvos siekis – 30 proc. teritorijos turi būti saugoma

Šio teisės aktų paketo rengimą paskatino Lietuvos siekis įgyvendinti ambicingus Europos Žaliojo kurso bei Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslus – sumažinti poveikį klimato kaitai ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. numato, kad Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas turi padidėti iki 30 proc. sausumos teritorijos ir 10 proc. visų saugomų teritorijų turi būti griežtai saugomos. Be to, turi būti pagerinta ne mažiau kaip 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių, kurių apsaugos būklė šiuo metu yra nepalanki, būklė, atkuriamos pažeistos ekosistemos.

Kartu su Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimais Seime bus svarstomi Aplinkos apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Laukinių augalų ir grybų rūšių, Laukinės gyvūnijos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Augalų nacionalinių genetinių išteklių, Teritorijų planavimo įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektai.

Aplinkos ministerijos nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode